Žodžio laisvė

Šioje skiltyje kaupiami pasisakymai, nuorodos, kita informacija  apie žodžio laisvę ir jai gręsiančius pavojus.

* * *

Lietuvoje…

STT pareigūnų kratos BNS naujienų agentūroje, 2013

Precedento neturintys Lietuvos valstybės pareigūnų veiksmai prieš žurnalistus buvo pradėti 2013 lapkričio mėn. 7 d. STT sulaikė naujienų agentūros Baltic News Service (BNS) vyriausiąją redaktorę Jūratę Damulytę ir jos pavaduotoją Jūratę Skėrytę. Kiek žinoma, apklausos metu žurnalistės neturėjo galimybių pasitarti su advokatais. STT pareigūnai taip pat apklausė keturis kitus BNS darbuotojus, atliko kratas BNS būstinėje ir  J. Damulytės namuose bei garaže, paėmė naujienų agentūros ir asmeninį turtą, įskaitant kompiuterius.

Šie veiksmai vykdyti, tariamai ieškant asmens, nutekinusio VSD slaptą pažymą apie galimas Rusijos provokacijas prieš Lietuvą ir prezidentę Dalią Grybauskaitę, tapatybės. Apie pažymos turinį BNS pranešė savaitę prieš STT pareigūnų veiksmus. Tačiau STT pareigūnams, paėmusiems kompiuterius, atiteko ne vien ta informacija, kuri galėjo būti susijusi su pažyma, o viskas, ką žurnalistės buvo juose sukaupusios.

Vilniaus apygardos teismas 2013 gruodžio 3 d. pripažino neteisėtais valstybės atstovų reikalavimą atskleisti šaltinį ir STT vykdytas kratas.

Jėgos struktūrų atstovai sudavė skaudų smūgį žodžio laisvei Lietuvoje. Kaip pastebėjo tuometinis „15 min” vyriausiasis redaktorius Rimvydas Valatka, net KGB taip nesielgė su žurnalistais paskutiniaisiais okupacijos metais, susikūrus Sąjūdžiui.

Šis incidentas parodė, jog Lietuvoje nei žurnalisto darbo vieta — redakcija –, nei namai, nei privatus turtas nėra saugūs nuo valstybės pareigūnų prievartos.

Žemiau pateikiamos nuorodos į pranešimus ir kitus su šiuo incidentu susijusius dokumentus:

BNS pranešimas-VSD: Rusija-Lietuva. 2013.10.31 pirmasis naujienų agentūros pranešimas apie VSD perspėjimą dėl Rusijos rengiamų dezinformacijos atakų prieš Lietuvą

BNS pranešimas-VSD: Rusija-Lietuva-papildytas. 2013.10.31 naujienų agentūros pranešimas apie VSD perspėjimą dėl Rusijos rengiamų dezinformacijos atakų prieš Lietuvą papildytas VSD vadovo Gedimino Grinos pasisakymais.

Naujienų agentūros BNS pareiškimai paskelbti 2013.11.08 anglų ir lietuvių kalbomis, smerkiantys prievartą prieš BNS ir jos žurnalistus, ir atsisakantys paklusti teisėjo įpareigojimui atskleisti  informacijos šaltinį.

Reuters naujienų agentūros pranešimas. 2013.11.08 pranešimas apie sulaikymus, kratas ir teismo įsakymą BNS pranešti kas nutekino pažymą. Naujienų agentūra atsisakė.

Verslo žinių redakcijos nuomonė. 2013.11.11 logiškai ir lakoniškai išdėstytos mintys apie grėsmes žodžio laisvei Lietuvoje.  Atkreipiu dėmesį į išsakytą nuostatą, jog valstybės pareigūnai neturi teisės primesti žurnalistams pareigos saugoti valstybės paslaptis.

Speciali laida: kas atsakingas už išpuolius prieš nepriklausomą žiniasklaidą. 2013.11.11 LRT transliacija.  Dėmesio vertas  išpuolių prieš žurnalistus aptarimas, taikliai iškeliami pavojai žurnalistikai, demokratijai. Vedėjai Rita Miliūtė ir Edmundas Jakilaitis. Dalyviai: „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas; VU Žurnalistikos instituto direktorius Deimantas Jastramskis; VSD generalinis direktorius Gediminas Grina; buvęs VSD vadovas Jurgis Jurgelis; žurnalo „Veidas“ leidėjas Algimantas Šindeikis; ir „15 min.” vyriausiasis redaktorius Rimvydas Valatka. Trukmė 66 min.

EFC Criticises Lithuania for Violation of Media Freedom
Europos žurnalistų federacijos pareiškimas, kuriame STT vykdytos BNS įstaigos ir žurnalistų kratos ir šešių žurnalistų apklausinėjimas vadinamas „politine pastanga nutildyti žiniasklaidą“ Lietuvoje. Europos žurnalistų federacijos pirmininkas Mogens Blicher Bjerregård smerkia Lietuvos teismo sprendimą reikalaujantį naujienų agentūrą atskleisti konfidencialius šaltinius. Anot jo, „absurdiška, kad vardan nacionalinio saugumo teismas nutarė saugoti politinio elito interesus užuot saugojęs visuomenės interesą į informacijos laisvę“. Federacijos neseniai paskirtas generalinis sekretorius Ricardo Gutiérrez pareiškė, kad Lietuvos valdžios struktūrų elgesys yra „akivaizdus žurnalistų teisių apsaugoti konfidencialius šaltinius pažeidimas“.

Pranešimai apie Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo neteisėtais pripažinti reikalavimai atskleisti šaltinį ir vykdyti kratas: Verslo žinių pranešimą, alfa.lt pranešimą.

Kitur…

Charlie Hebdo

Paryžiuje leidžiamo satyrinio laikraščio Charlie Hebdo redakcijoje 2015 sausio 7 d. įvykdytas ginkluotas išpuolis. Du islamistai — broliai Saïd ir Chérif Kouachi — įsiveržė į redakcijos patalpas ir nušovė 12 žmonių, sužeidė 11 kitų. Jie esą kerštavo už savaitraštyje išspausdintas karikatūras, šiepiančias pranašą Mahometą. Žiūr. portalo Huffington Post paskelbtą karikatūrų rinkinį.

Išpuolis iššaukė milžinišką pasipiktinimo bangą Vakaruose. Po keturių dienų, 2015 01 11 du milijonai žmonių, tarp jų 40 pasaulio valstybių vadovų, išėjo į Paryžiaus gatves reikšti solidarumą žodžio laisvei. Prancūzai masiškai dalyvavo marches républicaines kituose Prancūzijos miestuose. Tarptautinis šūkis „Je suis Charlie“ (Aš esu Šarli) buvo girdėti ir matyti demonstracijose surengtose daugelyje Europos šalių.  Vilniuje palaikymo akcija įvyko prie Prancūzijos ambasados. Žiūr. BNS pranešimą ir nufilmuotą delfi.lt medžiaga.

Kito Charlie Hebdo numerio viršelyje pavaizduotas Mahometas su riedančia ašarą, laikantis užrašą „Je suis Charlie“. Virš karikatūros buvo antraštė  „Tout est pardonne“ („Viskas atleista“) (Žiūr. nuotrauką.) Paryžiaus gatvėse nusidriekė ilgos eilės norinčiųjų laikraštį nusipirkti. (Žiūr. Reuters pranešimą ir vaizdo reportažą.) Tiražas buvo išparduotas per kelias minutes.  Iki išpuolio Charlie Hedbo tipiškai spausdino 60.000 egzempliorių, o šio numerio spausdinta mažiausiai penki milijonai keliomis kalbomis.

Išpuolis prieš Charlie Hebdo iššaukė ginčą apie išsireiškimo laisvę ir jos ribas. Itin karšta diskusija įsiplieskė, kai PEN tarptautinės rašytojų draugijos padalinys JAV  PEN Amerikos centras 2015 pavasarį pranešė skirsiantis Charlie Hebdo išsireiškimo laisvės apdovanojimą už drąsą („Toni and James C. Goodale Freedom of Expression Courage Award“). Netrukus 35 nariai atsiribojo nuo šio sprendimo; prie jų prisijungė dar 110. Laiško signatarė, premijuota apsakymų autorė Deborah Eisenberg išdėstė priešininkų argumentus laiške PEN Amerikos centrui, į kurį atsakė organizacijos vykdomoji direktorė Suzanne Nossel. Skaitykite jūdviejų susirašinėjimą.

Rašinyje Charlie Hebdo and freedom’s dubious defence“ laikraščio Financial Times portalo FT.com atsakingasis redaktorius Robert Shrimsley šaiposi iš priešininkų pasisakymų, kuriuose tikinimai apie žodžio laisvę palydimi žodžiu „bet“, paskui pateikiamos išlygos. Kitas neigiamas vertinimas publikuotas The Economist interneto dienoraščio kultūros klausimais straipsnyje „Free all speech“ . Tačiau buvusi PEN Amerikos centro prezidentė Francine Prose sukritikavo sprendimą skirti apdovanojimą. Savo poziciją ji išdėstė straipsnyje, kurį paskelbė laikraštis The Guardian, ir sulaukė kandaus žurnalisto Nick Cohen atsakymo konservatyvių pažiūrų žurnale The Spectator.

Tai tik keli pavyzdžiai ginčo, aiškinantis išsireiškimo laisvės ribas. Šioje diskusijoje dar bus sulaužyta daug iečių, bet sutarimo nebus: žodžio laisvės ribos bandomos, nustatomos ir vėl bandomos nuo tada, kai žmogus įvaldė žodį. Modernioje žurnalistikoje tai vienas iš amžinųjų klausimų.

Atsiliepdamas į 145 narių laišką, PEN Amerikos centras interneto dienoraščio rašinyje  „Rejecting the Assassin’s Veto“ pastebėjo, kad geros valios žmonės gali nesutarti dėl to, ar reikėjo apdovanojimą skirti Charlie Hebdo, tačiau koks privalumas, jog „gyvename aplinkoje, kur griežti ir įvairūs požiūriai į sudėtingus klausimus gali būti pagarbiai ir saugiai išreiškiami.“

PEN klubo reikalas spręsti, ar skirti drąsos apdovanojimą Charlie Hebdo. Tačiau tai, kad žmonės buvo nužudyti dėl karikatūrų yra smerktina be išlygų, nežiūrint ką galvotume apie išsireiškimo laisvės ribas. Ne visiems priimtina sakyti „Je suis Charlie“, bet visiems privaloma pasirūpinti, kad nebūtų pakelta ranka prieš tuos, kurie tai pasakys. Kitu atveju „pagarbiai ir saugiai“ tėra tušti žodžiai, iškamšos be turinio.

Edward Snowden

National security, liberty, regulation and the role of a free press in the digital age. Būsimoji vyriausioji britų „Guardian.com“ redaktorė Janine Gibson prašneko apie galimybę perkelti tiriamąją žurnalistiką į užsienį („offshore“) dėl valstybės kėsinimosi į žurnalistikos laisvę. Anot Gibson, jos redakcijoje žurnalistai dirba su prielaida, jog visą jų elektroninę ir kitokią komunikaciją seka Jungtinės Karalystės slaptosios tarnybos. Pasaulio laikraščių asociacijos (WAN-IFRA) suruoštame forume Torino, Italijoje taip pat pasisakė naujienų agentūros Associated Press prezidentas Gary Pruitt ir kiti. Apžvalginis rašinys paskelbtas WAN-IFRA tinklaraštyje „World News Publishing Focus“ 2014 06 09.

Editor Describes Pressure After Leaks by Snowden. New York Times 2013.12.03 pranešimas.  The Guardian vyriausiasis redaktorius Alan Rusbridger antradienį (2013.12.02) pareiškė, kad laikraščiui pradėjus rašyti apie Edward J. Snowden atskleistą  JAV šnipinėjimo tinklą, susilaukta valdžios pareigūnų spaudimo ir bauginimo. Parlamento apklausinėjimo metu redaktorius pasakojo, kad The Guardian susitiko su JAV ir DB žinybų atstovais daugiau kaip 100 kartų nuo tada, kai buvo gauti Snowden dokumentai. Valdžios pareigūnai privertė laikraščio atstovus sunaikinti kompiuterių kietuosius diskus, kai jie atsisakė juos atiduoti.

Europa

Protection of journalistic sources
Europos žmogaus teisių teismo informacija („Factsheet“) apie Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnio Nr. 10 kuriuo garantuojama išsireiškimo laisvė taikymą, saugant žurnalistų šaltinių konfidencialumą. Glaustai aptariama 13 išspręstų ir viena svarstoma byla, pradedant 1996 m. byla „Goodwin prieš Jungtinę Karalystę“, kuri laikoma šaltinių apsaugos Europoje pagrindu. Dokumente yra nuorodos į kitus teismo nuosprendžius.

Goodwin prieš Jungtinę Karalystę. 1996 m. Europos žmogaus teisių teismo sprendimas, kuriuo apginta žurnalisto teisė saugoti šaltinio konfidencialumą. Šis atvejis laikomas svarbiu precedentu Europoje, ginant žurnalisto teisę neatskleisti šaltinio tapatybės.

Kinija

The Long Shadow of Chinese Censorship: How the Communist Party’s Media Restrictions Affect News Outlets Around the World. Parengė Sarah Cook. Išleido Center for International Media Assistance 2013.10.22. Pranešime apžvelgiamos Kinijos komunistų partijos priemonės cenzūruoti pasaulio žiniasklaidą per jos atstovus Kinijoje ir jų darbdavius užsienyje. Kaip rašoma pranešime, Kinijos pareigūnai trukdo užsienio šalių žurnalistams dirbti, yra suruošę kibernetines atakas prieš žinomus užsienio laikraščius, stengiasi kontroliuoti Hong Kong’o, Taivanio ir kinų diasporos žiniasklaidą. Aptariamos ir subtilesnės Kinijos pareigūnų priemonės skatinant savicenzūrą arba veikiant per žiniasklaidos savininkus, reklamos davėjus ir kitas institucijas taip, kad jų rankomis būtų imamasi cenzūros prieš žurnalistus. Pranešimą taip pat atsisiųsdinti iš čia.

JAV

The Obama Administration and the Press. 2013.10.10 pranešimas apie laisvo žodžio padėtį Jungtinėse Valstijose po 2001 m. rugs. 11 išpuolių. Aptariami konkretūs atvejai, susiję su informacijos nutekinimu žurnalistams, Barako Obamos pažadai prezidentinės rinkimų kampanijos metu ir tikrovė jam atėjus į valdžią, taip pat valstybės pareigūnų slapti veiksmai prieš žurnalistus,  ieškant konfidencialių šaltinių tapatybės. Autorius yra žurnalistikos profesorius Leonard Downie, Jr., ilgametis laikraščio „Washington Post“ vykdomasis redaktorius, tiriamosios žurnalistikos organizacijos „Investigative Reporters and Editors“ steigėjas ir vadovas.  Pranešimą išleido žurnalistų gynimo organizacija „Committee to Protect Journalists“.

 

WikiLeaks pagrindinė svetainė

WikiLeaks kitos svetainės

Pagalba…

Access Info Europe Madride įsikūrusi nevyriausybinė organizacija, kurios tikslas yra skatinti teisę žinoti ir teisę klausti. — Legal Leaks ToolkitN-OST. Network for Reporting on Eastern Europe. Access to information and data security for journalists: toolkits, training and legal support

Freedom of the Press Metinis pranešimas apie spaudos laisvę, kuriame apskaičiuojamas kiekvienos valstybės laisvės koeficientas, vertinama ekonominė, politinė ir teisinė aplinka, kurioje veikia žiniasklaida. Ruošia JAV sostinėje Vašingtone įsikūrusi nevyriausybė organizacija Freedom House, kuri stebi, tiria ir skatina žmogaus teises, išsireiškimo laisvę, demokratijos vertybes. Įsteigta II Pasaulinio karo metais. Taip pat skelbia metinį pranešimą apie interneto laisvę, „Freedom on the Net„, kuriame aptariama interneto ir skaitmeninių medijų laisvė rinktinėse valstybėse. Nuo seno organizacija kasmet išleidžia pranešimą „Freedom in the World„, kuriame aptariama, apskaičiuojama ir lyginama valstybių politinė laisvė.

Article 19

Index on Censorship

Media Legal Defence Initiative Šios iniciatyvos tikslas yra padėti žurnalistams ir žiniasklaidai apginti savo teises.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas